Drėkinantys kremai atlieka 4-ias pagrindines funkcijas: jie didina vandens kiekį odoje, mažina vandens netekimą iš gilesnių sluoksnių, atstato odos lipidų struktūrą ir atkuria odos barjerines funkcijas. Tiesa, jų yra net keletas rūšių. Kaip jie veikia? Ką būtina žinoti apie drėkinamojo kremo sudėtines dalis? Kodėl drėkinamieji kremai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos? Į visus svarbius klausimus atsako Odos estetikos klinikos specialistė Živilė Jucevičienė.
– Oda ne vien tik apsauginė mūsų kūno plėvelė – tai organas. Tai reiškia, kad vyksta nuolatinis abipusis ryšys, komunikacija tarp ląstelių. Užtepdami kremą, kuris maloniai kvepia ir yra labai švelnus odai, mes tuo pačiu perduodame informaciją besidauginančioms ląstelėms, kad „pas mus viskas gerai ir jūs galite ramiai miegoti“ t.y. lėtėja ląstelių apykaita ir silpnėja funkcijos.
Labai apibendrinus galima teigti, kad drėkinamieji kremai atneša daugiau skriaudos nei naudos, ypač problemiškai odai.
Lietuvių kalboje drėkiklis iš esmės reiškia vandens kiekio padidinimą. Tuo tarpu anglų kalboje tas pats veiksmažodis turi daugiau reikšmių „hydrate“, „moisturise“, “emolliete“, „humect“.
Okliuzyvai – kremai, kurių sudėtyje yra medžiagos, kurios padengia odą plėvele ir neleidžia drėgmei išgaruoti iš gilesnių odos sluoksnių. Okliuzyvinės medžiagos – tai parafinas, mineraliniai aliejai, lanolinas, silikonai, cinko oksidas, kokosų, avokadų aliejus, įvairūs augaliniai aliejai. Tokios medžiagos netinka, kada yra didelės poros, ar oda linkusi į spuogus.
Humektantai – kremai, kurių sudėtyje yra medžiagos, pritraukiančios vandenį paviršiniame sluoksnyje. Tai gali būti glicerinas, sorbitolis, hialurono rūgštis, šlapalas, alfa hidroksi rūgštys.
Natūralūs drėkinantys faktoriai odoje yra mažos molekulinės masės medžiagos, tokios kaip pirilidono karboksilinė rūgštis, pieno rūgštis, šlapalas, amino rūgštys. Kuo oda greičiau atsinaujina, tuo daugiau jaunų ląstelių, tuo daugiau jose natūralių drėkinančių faktorių.
Emolientai – kremai, vanduo aliejuje ar aliejus vandenyje, užpildo tarpus tarp negyvų ląstelių aliejais, sulaiko vandenį. Taip suminkština odą, neleidžia išgaruoti drėgmei. Šių kremų sudėtyje gali būti cholesterolis, skvalanas, riebalų rūgštys, saulėgrąžų aliejus.
Kremai, kurie atstato odos lipidų struktūrą. Apie pusę natūralios odos lipidų struktūrą sudaro keramidai. Jie kaip cementas užpildo tarpus tarp negyvų ląstelių. Todėl tokie kremai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra keramidai, atnaujina paviršinį odos sluoksnį ir taip sumažina odos pleiskanojimą ir sausumą, neleisdami išgaruoti drėgmei. Šie kremai ypatingai tinka sergantiems odos ligomis.
– Koks turi būti idealus drėkinantis kremas?
– Idealus drėkinantis kremas turi spręsti problemą, bet ne ją maskuoti, t. y. efektyviai drėkinti raginį odos sluoksnį, apsaugoti nuo transepiderminio vandens netekimo; ne tik uždėti plėvelę ant odos, bet ir atstatyti natūralią odos lipidų struktūrą. Drėkinimas turi trūkti ilgai. Turi būti hipoalerginis, nedirginti, be kvapiųjų medžiagų, nekomedogeninis.
– Dabar populiarūs „natūralūs“ kremai, ar jie kuo pranašesni prieš įprastinius?
– Pirmiausia susitarkime, kas tai yra natūralu. Manau, kad kiekvienas iš mūsų turime savitą supratimą ir jis laibai skirtingas. Iš esmės „natūralus“ reiškia iš gamtos t.y. žolių, natūralių aliejų, augalų. Šios sudėtinės dalys yra svetimos natūraliam odos funkcionavimui. Nei susmulkinti lapai, nei grybai neatstatys natūralios odos lipidų struktūros.
Tuo labiau įmaišyti į kremus, jie praranda savo natūralią formą. Nėra pakankamai įrodymų augalinių medžiagų privalumų odos drėgmei atstatyti. Atvirkščiai augaluose gausu veikliųjų eterinių aliejų, kurie gali dirginti ar net alergizuoti odą.
Ką manote apie kremus su egzotiniais ingredientais – ikrais, auksu ir pan.?
– Ikrai – puiku ar ne? Savotiški mikro kiaušiniai? Nėra nė vieno mokslinio tyrimo, kuris pagrįstų ikrų vartojimą ir juo labiau jų naudą odai. Dar daugiau dažniausiai „ikrai“ reiškia tik ikrų skystį, t.y. iš esmės vandenį su keletu nedidelės koncentracijos medžiagų. Suvokime, kad standartai tokiai veikliajai medžiagai neegzistuoja. Taigi net pats brangiausias ikrų pagrindu sukurtas kremas tėra puiki reklama.
Auksas – taurusis metalas, jo didelis privalumas neutralumas, t.y. minimali reakcija su audiniais ir jų funkcija. Istoriškai jie buvo naudojami dantų karūnėlėms, siūlams ir panašiai. Bet tikėti Au jonų atjauninančia galia mažų mažiausia naivu.
– Kokią didžiausią klaidą daro moterys odos priežiūroje?
– Ieško panacėjos, tiki stebuklinga reklamos galia, pradeda naudoti įvairius drėkinančius kremus ir ne pagal savo odos struktūrą ir odos poreikį. Jei paklaustume didelės auditorijos vyrų ir moterų, kas turi odos problemų, daugiausia rankų išvystume iš moterų pusės, tiesa sakant tai visiškai dominuotų, dėl vienos paprastos priežasties – moterys naudoja gausybę drėkiklių, vyrai – jokių.
– Kaip prižiūrėti odą žiemą?
– Eksfolijuokite nuo galvos iki kojų. Pašalinsite negyvas ląsteles, pagreitinkite odos regeneraciją ir veikliųjų medžiagų prasiskverbimą.
Gerkite daugiau vandens. Neperkaitinkite kambarių. Valgykite daugiau vaisių ir daržovių, Omega-3 riebalų rūgščių turinčio maisto, venkite karšto vandens.
Pasikonsultuokite su savo odos specialistu. Kiekvieno oda ir gyvenimo būdas skirtingas. Naudokite didelės koncentracijos retinolį. Sportuokite.
Naudokite lengvus nekomedogeninius drėkinančius kremus. Naudokite apsaugą nuo saulės.
– Kodėl drėkinamieji kremai kartais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos?
– Pastoviai naudojami drėkinamieji kremai silpnina odos barjerines funkcijas (oda tampa jautri ir silpna). Jie papildo odą vandeniu, lipidais, baltymais, tuo ko reikia odai, todėl slopina natūralų patekimą vandens ir medžiagų iš organizmo į odą. Todėl palaipsniui skatinama tik didesnė dehidratacija.
Slopina ląstelių aktyvumą, atsinaujinimą odos, kas skatina odos senėjimo procesus. 80 proc. vyrų ir vaikai nenaudoja drėkinamųjų kremų, ir jie neturi odos jautrumo ar sausumo problemų.
Jei jūsų odai reikia drėkinančio kremo, rinkitės lengvą, netepkite daug. Pastovus naudojimas sunkių ir blogos kokybės drėkinančių kremų verčia odą tapti tingia ir pasyvia.
– Ar reikia naudoti SPF žiemą?
– Apsauginius filtrus reikia naudoti 365 dienas per metus. Net jei diena trumpa ar nešviečia saulė, UVA spinduliai skatina raukšlių formavimąsi. Jie praeina pro automobilio langus ar langus darbo vietoje ir gali sukelti pažeidimų.
UVB spinduliai ypatingai pavojingi, kai jie atsispindi nuo sniego žiemą. Permatomas stiklas praleidžia 75 proc. UVA spindulių. Dar daugiau HEVL spinduliai – aukštos energijos regima šviesa, kurią spinduliuoja ne tik saulė, bet ir visi mūsų mylimieji samsungai ir iphonai ir visi kiti ekranai, sukelia bene didžiausius pokyčius ląstelių DNR. Žiauru – senstame, nes naudojame naujausias technologijas.
Saugokime odą – ji mūsų ekranas ir veidrodis!
